justi

justi
2 jùsti, juñta, jùto 1. tr. R, N, K jausti išorinius ir išvidinius dalykus: Jùsk širdyje, ką sakau J. Aš nejuntù, šilta ar šalta Š. Matyt, ans nejuto mano mušimo MPs. Ne vieną dieną nei ryto, nei vakaro nejutaũ A.Baran. Tačiau juste jutome jį nerimstant Vaižg. Nėr jùst, kaip barzdą skust (lengvai dalgis ima) Krtn. Ir niekad Lietuvos taip nejutau savy L.Gir. Didelė ramybė, geraširdiškumas ir sveikos būdo ypatybės justi šioje figūroje rš. Visi lygiai žino ir junta, ko jiems reikia A1884,329. Kožnas žino, jog žmogus, ką junta savo širdė[je], tą ir balsu reiška S.Dauk. Ką žodžiais sakė, tą širdė[je] savo labai dideliai juto ir gailėjos P. Jutau reikalą pas jį nueiti rš. Kokie dirvonai erškėčius, nejutę arklo, želdina? A.Baran. Negirdėtas mokėjimas rasti tinkamą žodį išreikšti tam, ką pats buvo jutęs bei pastebėjęs rš. Jaučiama išvidinėmis, juntama išorinėmis juslėmis FT. Tai, kas apie mus daroma, žinom per mūsų juntamuosius organus rš. Juntamieji nervai rš. Šunukas, jusdamas svetimą žmogų namuose, lojo BM183. Ir nejutau, kaip nupuolė rūtų vainikėlis TŽI207. ^ Šaltas miegas, alų juntant VP44. | refl.: Juñtasi šaltis J. Jis juñtasi negražiai pasielgęs J. Kad tu, širdelaite, ir nebejuntýs: po savim leidi kaip mažas vaikas Vkš. Man ligonį apžvalgius ir liekarstas įdavus, jutos jis geriaus, o ir vėl sveikas pastojo LC1883,3. Nesijusite patys, kaip pražibs šviesa jumyse srš.
juntamaĩ adv.: Eisena Monikai pasirodė taip juntamai artima P.Cvir. nejustaĩ, nejustinaĩ adv. nejučiomis: Nejustaĩ išsireiškė Šts. Apgirdantieji gėralai yra nuodas, nejustinai griaunąs žmogaus sveikatą rš. Įėjo nejustinai J.Jabl.
2. tr. N numanyti, nujausti, iš anksto žinoti: Jis jau juñta, kad jam bus pirtis Rmš. Šuo jùto, ką norėjo jam šeimininkas padaryti Dr. Anas juto, kad naktį ateis vagis Dglš. Gal jie junta, gal jie supranta, kad paliks našlaitėliai Vnž. 3. tr. N sužinoti, patirti, girdėti: Ar jutái, kad kaimynas serga? Pln. Ar jutot naujyną? Vkš. Konradas, jutęs, jog lietuviai Lenkuose sarioja, su didžia gauja kareivių antpuolė žemaičius S.Dauk. 4. tr., intr. N budėti, nemiegoti, jausti, girdėti: Tu būkis nejuntanti Žem. Ar tu jutái, kad aš šią naktį parvažiavau? Plt. Ten aš nejutau gaidelių giedant, nei piemenėlių bandelę genant (d.) J.Jabl. Ui, mergele mano, ui, jaunoji mano, ar tu junti, ar tu bundi, kad ir aš parjoju? KlpD56. Aš junčiu (juntu), junčiu, kaip nepajunčiu, iš saldžio miegelio nepabundu Čb. Juskiat, nes nežinot, kada smertis kaipo vagis ateis brš. Ydant justų ant avelėmis brš. Gelbėk mus juntančius, saugok miegančius brš. \ justi; apjusti; atjusti; dajusti; įjusti; nujusti; pajusti; prajusti; sujusti; užjusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • Justi — ist der Familienname folgender Personen: Carl Justi (1832–1912), deutscher Philosoph und Kunsthistoriker Eduard Justi (1904 1986), deutscher Physiker und Präsident der Akademie der Wissenschaften und der Literatur Ferdinand Justi (1837–1907),… …   Deutsch Wikipedia

  • justi — jùsti vksm. Jùsti šal̃tį, al̃kį, skaũsmą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • jušti — jušti, junša, jušo intr. justi, bruzti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Justi — Justi, Karl Wilhelm, geb. 1767 in Marburg wurde 1790 Prediger u. 1793 Professor der Philosophie daselbst, seit 1802 auch Superintendent der Evangelisch Lutherischen Gemeinden der Provinz Oberhessen, Oberconsistorialrath u. 1822 Professor der… …   Pierer's Universal-Lexikon

  • Justi — Justi, 1) Johann Heinrich Gottlob von, Kameralist, geb. gegen 1702 zu Brücken in Preußen, gest. 20. Juli 1771 auf der Festung Küstrin, studierte in Wittenberg und Jena Jura und Cameralia, trat später in preußische Kriegsdienste und geriet in… …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • Justi — Justi, Karl, Kunstgelehrter, geb. 2. Aug. 1832 in Marburg, 1872 1901 Prof. der Kunstgeschichte in Bonn; Hauptwerk: »Winckelmann« (2 Bde., 1866 72; 2. Aufl. 1898), ferner »Velazquez« (2. Aufl., 2 Bde., 1903), »Murillo« (1892). – Sein Bruder… …   Kleines Konversations-Lexikon

  • Justi — Justi, Karl Wilhelm, protest. Theolog, geb. 1767 zu Marburg, gest. 1846 als Professor daselbst. schrieb u.a.: Nationalgesänge der Hebräer, sionitische Harfenklänge und eine Lebensgeschichte der hl. Elisabeth …   Herders Conversations-Lexikon

  • JUSTI — item Fideles, dicti olim in Eccl. qui, fidem professi, integrum Baptisimum accepêrunt, h. e. manuum impositione ulitmâ sunt perfecti, sicut, qui ad Fidem accedentes, manuum impositione prima, in Catechumenorum numerum, recepti sunt, Christianorum …   Hofmann J. Lexicon universale

  • Justi — Jụsti,   1) Carl, Kunsthistoriker, * Marburg 2. 8. 1832, ✝ Bonn 9. 12. 1912, Onkel von 3); wurde 1867 Professor für Philosophie in Marburg, 1871 Professor in Kiel, 1872 Professor der neueren Kunstgeschichte in Bonn. Justi verfasste Biographien… …   Universal-Lexikon

  • JUSTI (S.) — S. JUSTI coenobium, in finibus Castellae, in quo Car. V. biennium privatus exegit, ibidem Mortuus. A. C. 1551. Vide Thuan. l. 14 …   Hofmann J. Lexicon universale

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”